2009-10-19

Sokratas kažkada suvebleno: "Aš žinau, kad nieko nežinau". Žodžiu, kuo daugiau žinau, tuo labiau suprantu, kad nieko nežinau. Mes kažkaip by default mokėmės tuo džiaugtis. Bet gi mes klystame. Tie, kurie nežino, kiek daug nežino, jau seniai paliko mus už nugarų.

2009-09-10

Šiandien sėdėjau šalia grafomano ir žiūrėjau, kaip jis užsirašinėja srautą.
Žemdirbys gamina pieną. Gydytojas gamina sveikatą. Statybininkas gamina pastatus. O ką gamina rašytojas? Daugeliu atveju – popierių.

2009-08-11

Jaučiuosi, kaip Liapis Trubeckoj. Parašiau trumpą apsakymėlį ir bandydamas jį prakišti į didelę viešumą, jau ketvirtą kartą modifikuoju pagal situaciją (gėlininkams - vienaip, bandelių kepėjams - kitaip). Ar lengvai atpažįstame šedevrą, jei jis pasipainioja po kojomis? Ar dėdami žvirbliui erelio sparnus, snapą, akis, galop padarysime iš jo erelį?

2009-08-03

Toks van Gogas per savo gyvenimą pardavė tik vieną paveikslą. Bet nutapė jų daug. Po jo mirties kažkas van Gogą atrado. Aš irgi taip tapau savo miniatiūras ir kraunu čia. Brangenybe (šis kreipinys leidžia apeiti lietuviškąją gramatiškąją lyčių problemą), šiuo metu esi lobyne..., kurio greičiausiai niekas niekada neatras.

2009-08-02

Kas aš esu? Pilstytojas iš tuščio į kiaurą. Žodžių žonglierius. Aš moku gražiai, aš jaučiu potėpius, atspalvius, subtilumus. Bet ar maža tokių?.. Tuo tarpu kiti pro mus pravažiuoja kaip buldozeriu be potėpių, atspalvių ir subtilumų. Bet jie taip strimgalviais todėl, kad šis yra jų vienintelis gyvenimas. O tokie, kaip aš gyvenimų turi bent du: fizinį ir minčių.

2009-07-16

Jeigu žmogus nori tapti kunigu, jam reikia mesti mylimąją. O jeigu jis nori tapti politiku, jis turi stoti į partiją. Geram visuomenininkui pasaulis visada sudaro per daug kliūčių. 

2008-09-04

Tu sudarei man sąlygas tapti žmogumi. Tu priglaudei mane pas save. Tu mane glostei, kai aš nerimastingai muisčiausi. Tu mane maitinai. Tau dėl manęs buvo bloga. Kartais norėdavai mane išspjauti ir pamiršti. Bet vėl suprasdavai, kad aš esu Tau, Tavo ir Tave įprasminu, kaip žmogų. Tu dėl manęs daug kentėjai ir išgyvenai. Ir Tave vadino vartais, lopšiu, pradžia, langu, šventove. Mama.
Bet ir aš daug kartų esu priglaudęs pas save žmones. Ir aš juos glosčiau bei maitinau. Ir man norėjosi vemti... Bet irgi kentėjau. Tik manęs niekas niekaip nevadina. Ir aš nieko niekam niekur ir niekada neįprasminau tiesiog būdamas savimi.  Ir, bliat, dvejų metų mokamų atostogų man nenusimato.

2008-09-03

Dievas veikia trikampiais. Aš, aišku, nežinau, bet man taip atrodo. Todėl ne Tavo akis už mano akį ir ne mano pagalba už Tavo pagalbą, bet Tavo nepažįstamo akis už mano akį ir mano nepažįstamo pagalba už Tavo pagalbą. Žodžiu, jeigu Tu kažkada man pakenkei ar mane pažeminai, aš nepulsiu skambinti tiems, kuriuos pažįstu ir kurių vienas smūgis (bet toks geras) kainuoja butelį, Tavimi ir taip pasirūpins koks nors trečias asmuo, kurį bus nuskriaudęs kažkas ketvirtas. O jei padėjai man ar paguodei, ir aš, būdamas kiaulė, neatsilyginau Tau ir nepadėkojau, tai iš trečio asmens sulauksi daug didesnio atlygio ir padėkos už tai, ką anam padarė ketvirtasis asmuo. Vat toks, man atrodo, sukasi trikampis.
Nes tik taip Dievas mumyse gali ugdyti grynąjį altruizmą.

2008-07-02

Pasaulis gyvena trikampiais. Visuomenė irgi. Ji susiskirsčiusi į prasčiokus, vidutinybes (viduriniąją klasę) ir elitą. Prasčiokai tiesiog mėgaujasi gyvenimu ir laisve be atsakomybės. Vidutinybės tiesiog yra vidutinybės. Jie žino Čiurlionį ir Diurerį, bet nežino nė vieno jų kūrinio. Elitas yra kas kita. Bet į jį žiauriai sunku prasibrauti. Kodėl? Todėl, kad Tave įklampina vidutinybės. Jie sėdi visuose bereikšmiuose postuose ir jaučia tame reikšmę. Jie vienas kitą užuodžia iš tuščio pasipūtimo, lėkštų interesų ir bendro bukumo. Tu tarp jų paskęsti. Tačiau kartais, sutikęs žmogų iš aukščiausių sluoksnių, pagal nutylėjimą (iš šilto žvilgsnio, iš nuoširdaus pašnekesio, iš subtilaus humoro) pajunti elitą. Ir taip lengva su juo bendrauti. Net ir prasčiokui, net ir vidutinybei lengva su juo bendrauti.

2008-07-01

Šv. Augustinas tikėjo, kad kiekvienas žmogus gimsta išganytas arba ne. Nuo to, kiek maldų jis sukalba, kiek padaro gerų darbų ir t.t., niekas nepriklauso. Panašiai manė ir J. Kalvinas (predestinatorius), skelbęs, kad uolumu krikščionys gali tik pasitikrinti, skirtas jiems išganymas ar ne. O aš tikiu, kad egizstuoja du išganymai: dvasinis ir pasaulietinis (kas yra logiška, nes kas Dievo - Dievui, o kas pasaulio - pasauliui). Tai štai pasaulietiniam išganymui aš tikrai nepašauktas. Kad ir kiek trankyčiau galva sieną, kad ir kiek mokyčiausi, kad ir kiek nervinčiausi, vis tiek kiti lengvai ir su fanfaromis praslys pro šalį į karjeros, milijonų ir namų su sklypais aukštumas.

N.B. Kai kas rašyta pasvaigus nuo alkoholio ir įklimpus į desperaciją, todėl išsakytos mintys nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone.